Kviečiame į katalogo sutiktuves Dūmų fabrike
Maloniai kviečiame į Aistės Kirvelytės Darbų katalogo sutiktuves, kurios įvyks lapkričio 21 d. (antradienį), Dūmų fabrike (Dūmų g. 5, Vilnius), pradžia 19.00. Pristatyme dalyvaus menotyrininkė, parodų kuratorė Laima Kreivytė
Aistė Kirvelytė priklauso XX a. pabaigos debiutantų kartai. Jos kūrybai darė (ir daro) įtaką socialinės transformacijos ir globalizmas, ją neišvengiamai veikė žiniasklaida, asmeninio gyvenimo įvykiai ir vietos, kuriose teko gyventi, mokytis ar kurti. Menininkės kūriniai, kritikų neretai gretinami su tapybos ir kino klasika, gravituoja tarp postmodernistinės ironijos ir pagarbos spalvai bei potėpiui, o prie didelių formatų drobių imama abejoti dėl savo paties dydžio. Darbų katalogas (catalogue raisonné) apima menininkės kūrybos kaitą nuo 1998 iki 2023 m. Jame publikuojami profesorių Natalijos Arlauskaitės, Alfonso Andriuškevičiaus, meno kritiko Kęstučio Šapokos straipsniai, pačios menininkės pasakojimai apie vietas, dirbtuves ir kūrybos inspiracijas, pateikiamas detalus kūrinių sąrašas ir kita informacija.
Katalogo sudarytojos Saulė Mažeikaitė, Aistė Kirvelytė, dailininkė Kotryna Šeibokaitė–Ša, vertėja į anglų k. Kristina Kudriašova, fotografijos Arūno Baltėno, Kęstučio Gintalo, Vido Ilčiuko, Antano Lukšėno, Lauryno Skeisgielos, Tanios Serket, Gerharto Scholzo, Gintauto Trimako.
Sutiktuvių vieta – simbolinė. Dar 2007 menininkė buvo įsikūrusi visai šalia Dūmų fabriko esančiose dirbtuvėse, adresu Dūmų g. 3. Jos tekstai apie dirbtuves, kuriose teko kurti –katalogo pasakojimuose. Laiką Dūmų fabriko dirbtuvėje ji aprašė taip: „Tik įsikrausčiusi, pradėjau tapyti „Moters gyvenimo istoriją“. Buvau sumaniusi pirma nutapyti moters istoriją, paskui – vyro. Vyro istorijos taip ir nenutapiau. Tuo laikotarpiu namie visur voliodavosi krūvos laikraščių, blizgančių žurnalų. Jau gyvendama Vokietijoje, aiškiai supratau esanti sovietinis produktas ir su tuo susitaikiau, beje, kaip ir visa mano karta ar kitų kartų atstovai. Staigus perėjimas nuo visais atžvilgiais skurdžios informacinės aplinkos ir spaudos prie reklamų bei tviskančio sėkmingo verslo propagavimo erzino, ir tikrai ne mane vieną. Tuos staigius persivertimus norėjau perteikti iš etinių ir estetinių pozicijų. „Heroizmą“ tapiau linijiniu pasakojimu, bet istorijos nekūriau, o po peizažų serijos norėjosi aiškesnio naratyvo“.1976–1986 m. A. Kirvelytė studijavo fortepijono specialybę M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1998 m. baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos studijas. Menininkės darbų yra viešose ir privačiose kolekcijose.
Katalogo leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros tarybaProjekto partneriai: Justino Vienožinskio dailės mokykla, Vilniaus dailės akademija, UpartasKatalogo leidėjas VšĮ „Fontano kambarys“.
Meno Vilniaus visuomeninėse erdvėse vertinimas
„Menas ilgaamžis“ – tai inovatyvus projektas skleidžiantis žinias apie meno kūrinių, esančių visuomeninėse kolekcijose, vertę ir ekonominę kainą, didinantis vertingų kūrinių žinomumą, įtraukiantis visuomenę į vertinimo procesus naudojant kolektyvinio intelekto instrumentą (KII). Projektą sudaro keletas etapų. Vienas iš etapų - meno kūrinių Vilniaus ligoninėse meninės ir ekonominės vertės nustatymas. Nuo kūrinių įsigijimo ar sukūrimo yra prabėgę daug laiko (kūriniai dar neturi kultūros vertybės statuso, suteikiamo išskirtiniu atveju prabėgus 25 m. nuo sukūrimo), o suskaičiuoti dabartinę jų vertę nepakanka inventorizavimo proceso, o reikia specialių žinių ir specialistų pajėgų. Naudojant instrumentą, kūriniai bus vertinami 3-jose tikslinėse grupėse: jaunimo, senjorų ir ekspertų. Vertinimo rezultatai, t.y. kūrinių ekonominė kaina, turėtų būti panašūs visose grupėse.
Nuotraukoje: SIGUTĖ VALIUVIENĖ (1931–2021). MOTINYSTĖ. 1975. Sienų tapyba. Tapybinis kartonas, aliejus
Projekto partneris Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas
Projektą iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė
Audio knyga apie kūrinius visuomeninėse erdvėse
Ši rengiama audio knyga - smalsiems. Klausydamiesi paskojimų sužinosite kas yra monumentalus menas, susipažinsite su vitražo, freskos ir mozaikos technologijomis bei menininkais ir jų kūriniais, Vilniaus interjeruose ir eksterjeruose: mozaikų kūrėja Marija Mačiuliene, vitražistu Konstantinu Šatūnu, tekstilininke Marija Švažiene, freskų kūrėjomis Ina Budrytė ir Jolanta Dovydaityte, naujų keramikos tendencijų pradininku Juozu Adomoniu.
Projektą iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė
Publikavimui rengiamas menininkės Aistės Kirvelytės catalogue raisonné (menininkės kūrybos katalogas)
Anot meno kritiko Kęstučio Šapokos, Aistė Kirvelytė [...] priklauso nuosaikiųjų tapybos reformatorių kartai, debiutavusiai XX a. 10-jo antroje pusėje. Menininkė – viena iš nedaugelio aktyviai kuriančių savo kartos moterų-menininkių, tačiau jos kūryba vis dar nesusilaukė išsamesnio pristatymo, Kūriniuose menininkė nagrinėja atminties, praeities paveldo ir dabarties santykį, progreso, lokalumo-globalizacijos temas, apmąsto pačią tapybą ir jos iliuzoriškumą, santykį su istorija, politinėmis realijomis. Neretai jos kūrinių objektu pasirenkami šiuolaikinėse medijose transliuojami vaizdai.
A. Kirvelytė (g. 1969) 1992–1998 m. mokėsi Vilniaus dailės akademijoje. 2001–2002 m. studijavo Menų universitete Berlyne. Nuo 1999 m. rengia asmenines bei dalyvauja grupinėse parodose, tarpdisciplininiuose meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinė menininkės raiškos priemonė – tapyba, tačiau ji yra sukūrusi videokūrinių, kuravusi parodas (vienas pirmųjų specific-site projektų Bonifratrų bažnyčioje, 1990 m.). Jos darbai pristatyti vokiškai kalbančiose šalyse (Austrija, Vokietija). 2022 m. kovo mėn. galerijoje "Kairė–dešinė" surengė 10 – ąją personalinę parodą „Veiksmai ir padariniai“.
Nuotraukoje: Mano gimtinė (4) 2004. Drobė, aliejus. 170 / 850 cm. Signuota kitoje pusėje A. KIRVELYTĖ Akir MANO GIMTINĖ 2004
Projekto partneris Vilniaus vaikų dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialas
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba
Meno kūriniai Santaros klinikose
Iš kairės į dešinę: Vitražas (autorystė nustainėjama). Bronius Bružas. 1974. Medicinos istorija. Antanas Gudaitis. Šventadienis. Triptikas. 1980-1981. Apatinė vaizdo dalis: Silvestro Džiaukšto tapybos darbo fragmentas. Marija Švažienė. Saulės takas. 1981
Pasivaikščiojimas. Vilniaus kultūros, sporto ir pramogų rūmai (Žirmūnų g. 1E, Vilnius)
Juozas Balčikonis, Kęstutis Balčikonis, Regina Balčikonienė. Dekoratyviniai frizai. 1982, batika. 1- oje nuotraukoje Auksės Miliukaitės instaliacijos "Urzgiantis pilvukas" fragmentas (2021-2022). Paroda "Nejauka" 2022. Kūrinių paiešką Vilniaus visuomeninių pastatų interjeruose remia Vilniaus miesto savivaldybė
OUR STORY
Lietuvos kultūros sektoriaus pridėtinė vertė dvigubai didesnė nei viso ūkio
Lietuvoje kultūros sektoriuje veikia 10 tūkst. įmonių ir organizacijų, t.y. 5,5 proc. visų Lietuvos įmonių (LV-4 proc., EST-4,6 proc.), kurių metinė apyvarta sudaro vos 1 proc. visos Lietuvos ekonomikos (LV-1,1 proc., EST-1,2 proc.), tačiau sukuria 1,8 proc. visos ekonomikos pridėtinės vertės (LV-1,8 proc., EST-2,1 proc.), t.y. kultūros sektoriaus kuriama pridėtinė vertė yra dvigubai didesnė nei vidutinė visų Lietuvos ūkių kuriama pridėtinė vertė.
Efektyvumo didinimas kultūros srityje. LR Kultūros ministerija